Įvadas. Su vaisingumo problemomis pasaulyje susiduria kas septinta šeima. Jeigu partneriai gyvena reguliarų, lytinį gyvenimą ir nevartoja jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, tačiau nepastoja per vienerius metus, pora laikoma nevaisinga ir pradedama tirti bei gydyti. Kai kuriais atvejais nevaisingumą galima gydyti tik pagalbinio apvaisinimo būdu.
Priešlaikinis kiaušidžių išsekimas - klinikinė būklė, kuriai būdinga amenorėja arba oligomenorėja, padidėjęs gonadotropinių hormonų ir sumažėjęs estrogenų kiekis. Ši būklė pasireiškia 1 % moterų iki 40 metų amžiaus. Etiologija dažniausiai lieka neaiški, tačiau nustatyti genetiniai, autoimuniniai, infekciniai, jatrogeniniai veiksniai, turintys įtakos šiai ligai išsivystyti. Patogeneziškai svarbiausias yra priešlaikinis folikulų išeikvojimas arba jų funkcijos sutrikimas.
Tyrimo tikslas - įvertinti moters amžiaus, kūno masės indekso (KMI) bei antimiulerinio hormono (AMH) įtaką pastojimui po pagalbinio apvaisinimo (in vitro fertilizacijos (IVF) ir intracitoplazminės inseminacijos (ICSI)) procedūrų.
Tiriamosios ir metodai. Atliktas retrospektyvusis 2013-2015 m. Vaisingumo klinikoje atliktų 1 166 stimuliuotų ciklų tyrimas. Pacientes tyrėme atsižvelgdami į jų amžių, KMI ir AMH koncentraciją prieš apvaisinimo procedūrą.
Darbo tikslas. Apžvelgti jaunu vyrų, sergančių onkologinėmis ligomis, vaisingumo sutrikimus, vaisingumo išsaugojimo galimybes bei patirtį Lietuvoje.
