Šioje apžvalgoje aptarti pagrindiniai klausimai, susiję su mitybos genetika ir genomika. Genetinės variacijos įtaką maisto pasirinkimui ir valgymo įpročiu formavimuisi nagrinėja mitybos genetika, o mitybos genomika nagrinėja ryšį tarp žmogaus genu ir mitybos. Yra žinoma, kad skonio suvokimas ir mityba priklauso nuo daugelio genu bei ju sąveikos su aplinkos veiksniais. Skonis - tai dažniausiai pagrindinis kriterijus, lemiantis kiekvieno žmogaus maitinimosi įpročius, t. y. maisto pasirinkimą bei įsisavinimą. Kiekvienas žmogus turi individualu skoniu receptorių rinkinį ir skonį jaučia savaip. Už tai yra atsakingi tam tikri genai, koduojantys atitinkamus receptorius. Pavyzdžiui, žmogaus genome yra skonio receptorių genu šeimos, susijusios su kartaus, saldaus, sūraus ar rūgštaus skonio pojūčiais ir suvokimu. T1R šeimos genu variacijos susiję su saldaus ir umami (saldžiarūgščio, pikantiško) skonio suvokimu: saldaus skonio pojūčiu skirtumai priklauso nuo TAS1R2 ir TAS1R3 genu, o umami skonio suvokimas - nuo TAS1R1 ir TAS1R3 genu. T2R yra kartaus skonio genu receptorių šeima. CD36 - genas kandidatas, atsakingas už riebalu skonį ir riebaus maisto suvartojimą. Šio geno vaidmuo nagrinėjamas gliukozės netoleravimo, aterosklerozės, arterinės hipertenzijos, diabeto, kardiomiopatijos ir Alzhaimerio ligų patogenezėje. Skonio receptorių genu sekos skirtumai tam tikroje žmonių populiacijoje arba tarp skirtingu populiacijų gali daryti reikšmingą įtaką atsakui į skonio specifiškumą. Skonio jutimo individualumas susijęs su genetine įvairove ir skirtinga skonio receptorių genu raiška. Tai gali būti itin svarbu kiekvieno žmogaus maisto pasirinkimui, maitinimosi įpročiu susidarymui ir sveikatai.
