Vilniaus municipalinė medicina prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui

Jūs esate čia

Straipsnio įrankiai
Tre, 2013/05/08 - 18:56
Atsisiųsta: 7
Laboratorinė medicina. 2009,
t. 11,
Nr. 1,
p. 51 -
54
Autoriai: 

Straipsnyje nagrinėjama reta Lietuvos medicinos istoriografijos te­ma - sveikatos priežiūros organizacijos tarpsnis nuo Pirmojo pasauli­nio karo pradžios iki Vilniaus miesto užėmimo ir vėlesnės kaizerinės Vokietijos kariuomenės okupacijos. Šio darbo autoriaus dėmesys su­telktas į Vilniaus savivaldybės ir jos išplėtotos municipalinės medici­nos (Vykdomosios sanitarijos komisijos, toliau VSK) pastangas sušvel­ninti prasidėjusio karo padarinius ir prasidėjusia savivaldos sveikatos priežiūros organizacijos redukcija. Straipsnis iš esmės parengtas re­miantis archyviniais ir kitais plačiajam skaitytojui sunkokai prieina­mais šaltiniais ir literatūra.

1914 m. vasaros pabaigoje-rudens pradžioje Rytprūsiuose Vokietija sutriuškino dvi Rusijos armijas, frontas pasislinko lietuviškųjų gubernijų link. Greitai Vilnius tapo pafrontės miestu, viena svarbiausių rezervi­nės kariuomenės stovyklų, stambiu karinio tranzito punktu. Miestas at­sidūrė gausių civilių pabėgėlių apsuptyje, per jį evakavosi pafrontės ad­ministracijos ir kitos įstaigos. Tai sunkino kasdienį miesto gyvenimą, pradėjo trūkti maisto produktų, vaistų, medicinos personalo, nes jis bu­vo evakuotas į frontą. Iškilo epidemijų grėsmė. 1914 m. spalio viduryje mieste jau veikė per 20 karo lauko ligoninių.

Tuo laiku miesto valdymas tapo ypač priklausomas nuo karo apy­gardos vado, gubernatoriaus, kiek mažesnę įtaką turėjo miesto dūma ir valdyba, jau nekalbant apie VSK. Tačiau miestas buvo priverstas ieško­ti lėšų senosioms ir naujosioms sveikatos priežiūros įstaigoms išlaikyti, dideliai Karo infekcinei ligoninei statyti, reikėjo smarkiai sumažinti labdaros veiklą.

Nepaisant visų negandų Vilniaus municipalinė medicina garbingai tęsė savo veiklą, kai kurios institucijos dirbo ir vokietmečiu, ir vėlesniais istorijos tarpsniais dar Rusijos imperijos okupacijos metu pradėtą dar­bą.

© 2024, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija