Santrauka
Darbo tikslas. Apžvelgdami kliniką, diferencinę diagnostiką ir gydymą, aprašome klinikinį atvejį, kai piktybinis neuroleptinis sindromas išsivystė tipiška klinika - padidėjusiu ekstrapiramidiniu raumenų tonusu ir temperatūra po sušvirkšto ilgai veikiančios formos haloperidolio.
Metodai - klinikinio atvejo aprašymas.
Rezultatai. Devyniolikos metų moteriai, kuri serga paranoidine šizofrenija ir protiniu atsilikimu, išsivystė PNS po sušvirkšto ilgai veikiančios formos haloperidolio. Ligonė pateko į stacionarą kai simptomai buvo ryškūs, todėl diferencinė diagnostika buvo itin sudėtinga. Ligonė pasveiko taikant visavertį gydymą elektros impulsų terapija, benzodiazepinais ir kvetiapinu.
Išvados. Piktybinis neuroleptinis sindromas yra idiosinkrazinė organizmo reakcija į neuroleptikus, nors ir reta, bet sunki, gyvybei pavojinga būklė, dėl to kelia daug diagnostikos keblumu, o pacientai dėl vyraujančiu somatiniu simptomu dažnai pirmiausia patenka į terapinio profilio specialistu akiratį. Ligoniu mirštamumas nuo šio sindromo siekia iki 30 %, baigtis priklauso nuo greito šio sindromo atpažinimo ir visaverčio gydymo.
Apibendrinant teigtina, kad farmakoterapija, deja, ne visada yra efektyvi, todėl svarbiausias ir veiksmingiausias gydymas yra elektros impulsu terapija. Tai ypač aktualu tuomet, kai atskirti PNS nuo piktybinės (febrilinės) katatonijos neįmanoma. Abiem atvejais elektros impulsu terapija išlieka svarbiausiu gydymu.
