Mineralinio vandens poveikio žmogaus kraujo elektrolitų sudėčiai tyrimas

Jūs esate čia

Straipsnio įrankiai
Tre, 2013/05/08 - 18:46
Atsisiųsta: 7
Laboratorinė medicina. 2009,
t. 11,
Nr. 1,
p. 12 -
20

Darbo tikslas. Netinkama mityba yra daugelio ligų priežastis, tarp jų virškinimo sistemos, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, osteoporozės ir kt. Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2006 m. Lietuvos suau­gusių žmonių populiacijoje virškinimo sistemos ligos sudarė 12,9 %. Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad maisto mineralinių medžiagų su­dėtis, jų santykis labai svarbus organizme vykstantiems procesams, tai­gi ir fiziologinėms funkcijoms. Todėl mūsų tyrimo tikslas buvo įvertinti Lietuvoje išgauto natūralaus mineralinio vandens poveikį kraujo elek­trolitų sudėčiai.

Tyrimo medžiaga ir metodai. Ištyrėme 30 sveikų 19-20 m. am­žiaus asmenų, gėrusių natūralų mineralinį ir šaltinio vandenį, kraujo serumo elektrolitų: natrio (Na+), kalio (K+), chloridų (Cl-), magnio (Mg2+), kalcio (bendrą jo kiekį ir jonizuotosios formos Ca2+) koncentraci­jų kitimus. Kraujo serumo elektrolitai buvo nustatomi keturis kartus: iki pradedant gerti mineralinį vandenį (1 kartas), po 20 dienų vartojus per parą 1 litrą mineralinio vandens (2 kartas), po 2 savaičių nevartojus mineralinio vandens (3 kartas) ir po 20 dienų vartojus per parą 1 litrą šaltinio vandens (4 kartas).

Tyrimai buvo atlikti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių kli­nikų Laboratorinės diagnostikos centre. Na+, K+, Cl-, Ca2+ (jonizuotojo) koncentraciją nustatėme potenciometrijos metodu naudodami ABL-620 analizatorių, bendrąją Ca koncentraciją - ortokrezolftaleino metodu (Dimension RxL), Mg2+ - metiltimolio mėlio metodu (Dimension RxL).

Tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad asmenų, kurie 20 dienų vartojo mineralinį vandenį, jonizuotojo kalcio Ca2+ koncentracija kraujo serume statistiškai reikšmingai padidėjo nuo 1,16±0,04 iki 1,22±0,05 mmol/l (p<0,0001) ir liko nepakitusi dvi savaites (1,21±0,05 mmol/l, p<0,001). Vėliau tiems patiems asmenims 20 dienų vartojant vien tik šaltinio van­denį, tiek jonizuotojo (Ca2+) (nuo 1,21±0,05 iki 1,15±0,05 mmol/l, p<0,00005), tiek ir bendrojo Ca koncentracija (nuo 2,32±0,12 iki 2,26±0,08 mmol/l, p<0,027) reikšmingai mažėjo. Mg2+ koncentracija padidėjo po ilgesnio laiko, nustojus vartoti mineralinį vandenį (0,74±0,05 ir 0,79±0,05 mmol/l atitinkamai, p<0,003). Na+ koncentracija vartojant mineralinį vandenį nekito, o Cl- koncentracija sumažėjo (103,57±1,72 ir 102,23±1,7 mmol/l atitinkamai, p<0,007). Trečdalis tiriamųjų (32,1 %) nurodė, kad pakito tuštinimosi dažnis - 89 % tuštinimasis buvo dažnesnis.

Išvados. Vartojant mineralinį vandenį tiriamųjų kraujo serume Ca2+, Mg2+ koncentracija padidėjo, Cl- - šiek tiek sumažėjo, o Na+ ir K+ jonų, turinčių svarbią įtaką žmogaus fiziologinėms funkcijoms, koncen­tracija nepakito.

© 2024, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija