Santrauka
Įvadas. Įvertinti mikrosatelitinių sekų pokyčius yra svarbu aiškinantis šlapimo pūslės vėžio kancerogenezės mechanizmus, taip pat diagnostiniu ir prognoziniu aspektais. Siekiant nustatyti mikrosatelitinių sekų pokyčiu diagnostinę vertę, jau atliekami daugiacentriai tyrimai, o siekiant įvertinti šių pokyčiu prognozinę vertę, tyrimu nėra daug ir duomenys tik pradedami kaupti.
Darbo tikslas - nustatyti mikrosatelitinių seku pokyčiu dažnį paviršiniuose šlapimo pūslės navikuose ir įvertinti ju svarbą berecidyvio laikotarpio trukmei.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Į tyrimą įtraukti 25 pacientai, sergantys šlapimo pūslės vėžiu ir gydyti Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Onkourologijos skyriuje. Panaudojus penkis mikrosatelitinių sekų žymenis - CYAR04, D5S818, D13S317, I-FABP ir TH01, šių sekų pokyčiai nustatyti naviko audinio mėginiuose ir kraujo ėminiuose. Iš visų tiriamųjų mėginių buvo išskirta DNR ir polimerazės grandininės reakcijos bei vertikalios ir kapiliarinės elektroforezės metodais atlikta mikrosatelitinių sekų analizė.
Tyrimo rezultatai. Mikrosatelitinių sekų pokyčiai konstatuoti 48 % navikinio audinio mėginių. Ištyrus penkias genomo vietas dažniausiai šie pokyčiai buvo aptikti panaudojus CYAR04 žymenį. Mikrosatelitinių sekų pokyčių įtakos berecidyvio laikotarpio trukmei nenustatyta.
Išvados. Tolesni tyrimai turi būti kreipiami atsakyti į klausimą, ar tie pokyčiai susiję su mikrosatelitiniu nestabilumu, ar su didesnių genomo dalių pažaidomis, ar mikrosatelitinis nestabilumas gali būti naudingas aiškinantis atsaką į gydymą ir vertinant ligos prognozę.