Mikrosatelitinių sekų pokyčiai sergant šlapimo pūslės vėžiu

Straipsnio įrankiai
Šeš, 2013/05/11 - 14:08
Laboratorinė medicina. 2010,
t. 12,
Nr. 1,
p. 3 -
7
Autoriai: 
Diana Stančiūtė, Agnė Barzinskie, Genovefa Chvatovič, Inga Baranauskaitė, Giedrė Smailytė, Albertas Ulys, Janina Didžiapetrienė

Santrauka

Įvadas. Įvertinti mikrosatelitinių sekų pokyčius yra svarbu aiškinantis šlapimo pūslės vėžio kancerogenezės mechanizmus, taip pat diagnosti­niu ir prognoziniu aspektais. Siekiant nustatyti mikrosatelitinių sekų pokyčiu diagnostinę vertę, jau atliekami daugiacentriai tyrimai, o sie­kiant įvertinti šių pokyčiu prognozinę vertę, tyrimu nėra daug ir duome­nys tik pradedami kaupti.

Darbo tikslas - nustatyti mikrosatelitinių seku pokyčiu dažnį pa­viršiniuose šlapimo pūslės navikuose ir įvertinti ju svarbą berecidyvio laikotarpio trukmei.

Tyrimo medžiaga ir metodai. Į tyrimą įtraukti 25 pacientai, ser­gantys šlapimo pūslės vėžiu ir gydyti Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Onkourologijos skyriuje. Panaudojus penkis mikrosatelitinių sekų žymenis - CYAR04, D5S818, D13S317, I-FABP ir TH01, šių sekų pokyčiai nustatyti naviko audinio mėginiuose ir kraujo ėminiuose. Iš vi­sų tiriamųjų mėginių buvo išskirta DNR ir polimerazės grandininės re­akcijos bei vertikalios ir kapiliarinės elektroforezės metodais atlikta mikrosatelitinių sekų analizė.

Tyrimo rezultatai. Mikrosatelitinių sekų pokyčiai konstatuoti 48 % navikinio audinio mėginių. Ištyrus penkias genomo vietas daž­niausiai šie pokyčiai buvo aptikti panaudojus CYAR04 žymenį. Mikro­satelitinių sekų pokyčių įtakos berecidyvio laikotarpio trukmei nenusta­tyta.

Išvados. Tolesni tyrimai turi būti kreipiami atsakyti į klausimą, ar tie pokyčiai susiję su mikrosatelitiniu nestabilumu, ar su didesnių geno­mo dalių pažaidomis, ar mikrosatelitinis nestabilumas gali būti naudin­gas aiškinantis atsaką į gydymą ir vertinant ligos prognozę.

 

© 2017, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija