Magnis: nuo apykaitos iki sveikatos sutrikimų

Straipsnyje nagrinėjama magnio (Mg²⁺) apykaita, biocheminės reakci­jos, fiziologinės funkcijos ir paplitimas įvairiuose žmogaus audiniuose.

Pagal gausumą žmogaus organizme magnis yra ketvirtasis katijo­nas ir antrasis viduląstelinis katijonas. Žmogaus organizme yra žinoma daugiau kaip 300 fermentu, kuriu kataliziniam aktyvumui kaip kofak- toriai būtini magnio katijonai. Suaugusio sveiko žmogaus, sveriančio apie 70 kg, organizme yra apytikriai 1000 mmol, tai yra 24-25 g, mag­nio. Apie 60-65 % magnio yra kauluose, 35-40 % sudaro viduląstelinis magnis, iš kurio apie 20 % yra raumenyse, ir tik apie 1-2 % magnio yra tarpląstelinėje terpėje. Daugumoje klinikiniu laboratorijų nustatomas bendras magnio kiekis kraujo serume, kurį sudaro trys frakcijos: joni­zuotasis Mg²+ (aktyvioji forma), Mg²+ kompleksai su baltymais (dau­giausia su albuminais) ir anijonais (fosfatais bei citratais). Kraujo seru­me šios frakcijos sudaro atitinkamai 55-65 %, 27-30 % ir 8-15 %.

Magnis yra ypač svarbus organizmo medžiagų ir energijos apykaito­je. Ląstelėse magnio katijonai, tai yra Mg²+, sąveikaudami su fosfatu ar polifosfatu anijonais, sudaro chelatus (kompleksus) su ATP fosfato ani­jonais. Magnis svarbus energiniu junginiu sintezei ir naudojimui, balty­mu ir nukleorūgščiu sintezei, įvairiems ląstelės ciklams, sudaro komp­leksus ląstelių membranose, veikia jonu pernašą per membranas ir daro įtaką viduląstelinei kalcio ir kalio koncentracijai. Magnio kiekį regu­liuoja hormonai, tam turi įtakos ir ląstelių tipas.

Žmogus magnio gauna su maistu. Daug magnio yra augaliniuose produktuose, nemažai jo turi riešutai, kakava, juodasis šokoladas ir kt.

Žinomos būklės hipomagnezemija - per mažas magnio kiekis krau­jyje (<0,5 mmol/l kraujo serumo), ir hipermagnezemija - per didelis magnio kiekis organizme (>1,1 mmol/l kraujo serumo). Hipomagnezemi­ja pasitaiko dažniau negu hipermagnezemija. Magnio trūkumas orga­nizme didina riziką susirgti širdies ir kraujagysliu sistemos, onkologinė­mis ligomis, gali sukelti širdies ritmo ir kraujospūdžio sutrikimus. Hipo­magnezemija gali būti ir cukrinio diabeto, osteoporozės, astmos, virški­namojo trakto, inkstu ir daugelio kitu organu ligų priežastis.