Straipsnyje nagrinėjama magnio (Mg2+) apykaita, biocheminės reakcijos, fiziologinės funkcijos ir paplitimas įvairiuose žmogaus audiniuose.
Pagal gausumą žmogaus organizme magnis yra ketvirtasis katijonas ir antrasis viduląstelinis katijonas. Žmogaus organizme yra žinoma daugiau kaip 300 fermentu, kuriu kataliziniam aktyvumui kaip kofak- toriai būtini magnio katijonai. Suaugusio sveiko žmogaus, sveriančio apie 70 kg, organizme yra apytikriai 1000 mmol, tai yra 24-25 g, magnio. Apie 60-65 % magnio yra kauluose, 35-40 % sudaro viduląstelinis magnis, iš kurio apie 20 % yra raumenyse, ir tik apie 1-2 % magnio yra tarpląstelinėje terpėje. Daugumoje klinikiniu laboratorijų nustatomas bendras magnio kiekis kraujo serume, kurį sudaro trys frakcijos: jonizuotasis Mg2+ (aktyvioji forma), Mg2+ kompleksai su baltymais (daugiausia su albuminais) ir anijonais (fosfatais bei citratais). Kraujo serume šios frakcijos sudaro atitinkamai 55-65 %, 27-30 % ir 8-15 %.
Magnis yra ypač svarbus organizmo medžiagų ir energijos apykaitoje. Ląstelėse magnio katijonai, tai yra Mg2+, sąveikaudami su fosfatu ar polifosfatu anijonais, sudaro chelatus (kompleksus) su ATP fosfato anijonais. Magnis svarbus energiniu junginiu sintezei ir naudojimui, baltymu ir nukleorūgščiu sintezei, įvairiems ląstelės ciklams, sudaro kompleksus ląstelių membranose, veikia jonu pernašą per membranas ir daro įtaką viduląstelinei kalcio ir kalio koncentracijai. Magnio kiekį reguliuoja hormonai, tam turi įtakos ir ląstelių tipas.
Žmogus magnio gauna su maistu. Daug magnio yra augaliniuose produktuose, nemažai jo turi riešutai, kakava, juodasis šokoladas ir kt.
Žinomos būklės hipomagnezemija - per mažas magnio kiekis kraujyje (<0,5 mmol/l kraujo serumo), ir hipermagnezemija - per didelis magnio kiekis organizme (>1,1 mmol/l kraujo serumo). Hipomagnezemija pasitaiko dažniau negu hipermagnezemija. Magnio trūkumas organizme didina riziką susirgti širdies ir kraujagysliu sistemos, onkologinėmis ligomis, gali sukelti širdies ritmo ir kraujospūdžio sutrikimus. Hipomagnezemija gali būti ir cukrinio diabeto, osteoporozės, astmos, virškinamojo trakto, inkstu ir daugelio kitu organu ligų priežastis.

