Darbo tikslas. Naudojant Y chromosomos trumpų tandeminių kartotinių sekų (TTKS) duomenis ištirti ir įvertinti, kuri iš genetinių atstumų statistikų Fst, Rst ar SST yra tinkamesnė, bei nustatyti, ar yra statistiškai reikšmingas genetinių ir geografinių atstumų ryšys tarp Lietuvos populiacijos šešių etnolingvistinių grupių.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Tiriamųjų grupę sudaro 293 asmenys iš bendros Lietuvos populiacijos - šešių etnolingvistinių grupių. Tiriamųjų. haplotipai pagal 17 TTKS nustatyti naudojant komercinį rinkinį (Applied Biosystems™ AmpFlSTR® Yfiler™ kit). Genetiniai atstumai apskaičiuoti kompiuterine programa Arlequin 3.5. Statistiniam ryšio reikšmingumui nustatyti taikytas Manno-Whitney-Wilcoxono kriterijus, koreliacijai įvertinti skaičiuoti Spearmano ir Kendallo koeficientai kompiuterine programa IBM SPSS Statistics 20.
Rezultatai. Apskaičiavus genetinius atstumus pagal FST statistiką, nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp 8 iš 136 galimų miestų porų; pagal Rst ir SST statistikas, rasti statistiškai nereikšmingi skirtumai tarp 13 iš 136 galimų miestų porų (a < 0,05). Statistiškai nereikšmingas genetinis atstumas nustatytas tik tarp pietų aukštaičių ir šiaurės žemaičių grupių (p = 0,344). Genetinis ir geografinis atstumai statistiškai reikšmingai skiriasi tarp vakarų aukštaičių ir šiaurės žemaičių bei tarp vakarų ir rytų aukštaičių, tačiau atstumai nekoreliuoja. Tarp kitų grupių statistiškai reikšmingai skiriasi arba genetinis, arba geografinis atstumai. Genetiniai ir geografiniai atstumai tarp šešių etnolingvistinių grupių visų galimų porų statistiškai reikšmingai nekoreliuoja pagal Spearmano ir Kendallo koreliacijos koeficientus.
Išvados. Genetiniams atstumams pagal TTKS žymenis įvertinti yra tinkamesni Rst ir SST nei FST atstumas, kadangi daugiau įverčių yra statistiškai reikšmingi. Gautiems rezultatams galėjo turėti įtakos sąlyginai nedidelė Lietuvos teritorija, atstumai tarp tirtų grupių, mažos tiriamųjų imtys.
