Laboratorinių ėminių ėmimo ir interpretavimo ypatumai pacientų požiūriu

Jūs esate čia

Straipsnio įrankiai
Šeš, 2013/05/11 - 20:57
Atsisiųsta: 7
Laboratorinė medicina. 2011,
t. 13,
Nr. 2,
p. 86 -
94

Žmonės mėgsta kalbėti apie sveikatą ir savaip interpretuoti jiems atlik­tų tyrimų rezultatus. Labai įdomu sužinoti ne mediku požiūrį į laborato­rinę diagnostiką, jos vertę. Peržiūrėjus pastarųjų metu Lietuvos moksli­nių žurnalų straipsnius, nerasta informacijos apie pacientų pasirengi­mą tyrimams ir pačių pacientų atliekamą rezultatų interpretavimą. Tai paskatino atidžiau panagrinėti pacientų pasirengimo laboratoriniams tyrimams svarbą Kauno miesto PSPC.

Darbo tikslas - nustatyti požiūrio į laboratorinius tyrimus svarbą apklausiant pirminės sveikatos priežiūros grandies pacientus, įvertinti pacientų žinias prieš atliekant laboratorinius tyrimus ir pacientų reak­ciją į gautus tyrimų rezultatus.

Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimo imtis sudaryta iš 130 pa­cientų, kurie sutiko dalyvauti ir jiems ėminiai laboratoriniams tyri­mams buvo imti įvairiose Kauno miesto PSPC. Tyrimui naudota autori­nė anketinė apklausa, interviu metodas, statistiniai metodai.

Rezultatai. Analizei buvo pateikta 120 pacientų užpildytų anketų. Nustatyta, kad pacientams geriausiai žinomas bendras kraujo tyrimas (teigė 89,70 % (nv=35) vyrų ir 95,10 % (nm=77) moterų), o prasčiausiai - glikemijos tyrimas (teigė vyrų 76,90 % (nv=30) ir 50,60 % (nm=41) mote­rų). Pasirodo, kad tyrimams atlikti tinkamai pasirengė didesnė dalis ap­klaustųjų, tačiau dalis jų linkę nuslėpti veiksnius, turinčius įtakos re­zultato patikimumui. Tyrimais nepasitiki tik nedidelė dalis apklaustųjų ir tyrimus kartotų kitose gydymo įstaigose. Paaiškėjo, kad dauguma res­pondentų nedalyvauja jokiose prevencinėse diagnostinėse programose. Aišku, šį teiginį reikia išsamiau paanalizuoti atliekant kitus tyrimus.

Išvados. Nustatyta, kad 70,83 % visų pacientų žino, kaip tinkamai pasirengti tyrimui, tačiau 29,17 % ne visada elgiasi tinkamai, o kuklu­mą, t. y. nepatogumą klausti, kaip priežastį nurodė 29,63 % moterų ir 25,64 % vyrų. Gautais tyrimų rezultatais pasitiki 62,71 % (n=37) dažnai ir 59,02 % (n=36) retai tyrimus atliekančių apklaustųjų o 18,33 % (n=22) tyrimo dalyvių rezultatais nepasitiki ir juos kartotų kitoje gydymo įstai­goje. Atliekamų tyrimų pavadinimus geriau žino moterys, dėl to galima daryti prielaidą, kad jos dažniau dalyvauja profilaktiniuose tyrimuose. Apskritai teigtina, kad pacientai per mažai rūpinasi savo sveikata.

 

© 2026, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija