Žmonės mėgsta kalbėti apie sveikatą ir savaip interpretuoti jiems atliktų tyrimų rezultatus. Labai įdomu sužinoti ne mediku požiūrį į laboratorinę diagnostiką, jos vertę. Peržiūrėjus pastarųjų metu Lietuvos mokslinių žurnalų straipsnius, nerasta informacijos apie pacientų pasirengimą tyrimams ir pačių pacientų atliekamą rezultatų interpretavimą. Tai paskatino atidžiau panagrinėti pacientų pasirengimo laboratoriniams tyrimams svarbą Kauno miesto PSPC.
Darbo tikslas - nustatyti požiūrio į laboratorinius tyrimus svarbą apklausiant pirminės sveikatos priežiūros grandies pacientus, įvertinti pacientų žinias prieš atliekant laboratorinius tyrimus ir pacientų reakciją į gautus tyrimų rezultatus.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimo imtis sudaryta iš 130 pacientų, kurie sutiko dalyvauti ir jiems ėminiai laboratoriniams tyrimams buvo imti įvairiose Kauno miesto PSPC. Tyrimui naudota autorinė anketinė apklausa, interviu metodas, statistiniai metodai.
Rezultatai. Analizei buvo pateikta 120 pacientų užpildytų anketų. Nustatyta, kad pacientams geriausiai žinomas bendras kraujo tyrimas (teigė 89,70 % (nv=35) vyrų ir 95,10 % (nm=77) moterų), o prasčiausiai - glikemijos tyrimas (teigė vyrų 76,90 % (nv=30) ir 50,60 % (nm=41) moterų). Pasirodo, kad tyrimams atlikti tinkamai pasirengė didesnė dalis apklaustųjų, tačiau dalis jų linkę nuslėpti veiksnius, turinčius įtakos rezultato patikimumui. Tyrimais nepasitiki tik nedidelė dalis apklaustųjų ir tyrimus kartotų kitose gydymo įstaigose. Paaiškėjo, kad dauguma respondentų nedalyvauja jokiose prevencinėse diagnostinėse programose. Aišku, šį teiginį reikia išsamiau paanalizuoti atliekant kitus tyrimus.
Išvados. Nustatyta, kad 70,83 % visų pacientų žino, kaip tinkamai pasirengti tyrimui, tačiau 29,17 % ne visada elgiasi tinkamai, o kuklumą, t. y. nepatogumą klausti, kaip priežastį nurodė 29,63 % moterų ir 25,64 % vyrų. Gautais tyrimų rezultatais pasitiki 62,71 % (n=37) dažnai ir 59,02 % (n=36) retai tyrimus atliekančių apklaustųjų o 18,33 % (n=22) tyrimo dalyvių rezultatais nepasitiki ir juos kartotų kitoje gydymo įstaigoje. Atliekamų tyrimų pavadinimus geriau žino moterys, dėl to galima daryti prielaidą, kad jos dažniau dalyvauja profilaktiniuose tyrimuose. Apskritai teigtina, kad pacientai per mažai rūpinasi savo sveikata.

