Įvadas. Žmogaus fizinis pajėgumas yra kiekybinis daugiaveiksnis paveldimas požymis, kurio fenotipinei raiškai turi įtakos daugelio genų ir aplinkos veiksnių sąveika. 2008 metais A. G. Williamsas ir J. P. Follandas (W-F) pasiūlė genetinį algoritmą, pagal kurį galima apskaičiuoti tikimybę žmogui turėti bendrą genotipų derinį (BGD) atsižvelgiant į fizinio pajėgumo fenotipą. Šio darbo tikslas buvo (1) įvertinti Lietuvos populiacijos ir jos sportuojančiu asmenų BGD pagal genetinius variantus (ACE Į/D, ACTN3 C/T, PPARGC1A G/A, PPARA G/C, PPARG C/G), siejamus su fizinio pajėgumo fenotipu; (2) apskaičiuoti tikimybę, kiek asmenų iš bendros Lietuvos populiacijos turės geriausią fizinio pajėgumo BGD.
Tiriamieji ir metodai. Remiantis W-F statistiniu metodu, buvo apskaičiuota Lietuvos sportininkų (n=193) ir kontrolinės nesportuojančiu Lietuvos populiacijos asmenų (n=250) grupės BGD pagal ištvermės ir greičio/jėgos savybes. Tiriamųjų genotipas buvo nustatytas taikant restrikcijos fragmentų ilgio polimorfizmų metodą.
Tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad vidutinė ištvermės BGD reikšmė bendroje Lietuvos populiacijoje buvo 66,4±13,2; sportininkų grupės - 65,6±13,8. BGD, kurio reikšmė artima 90, nustatyta 8,3 % sportininkų, 4,3 % kontrolinės grupės asmenų. Vienas nepaprastai ištvermingas sportininkas turėjo „idealu“ ištvermės genotipų derinį (BGD=100). Pagal greičio/jėgos savybes Lietuvos elito sportininkų BGD (44,4±11,3) reikšmė reikšmingai skyrėsi nuo bendros populiacijos (33,6±13,2; p=0,016) ir buvo didesnė, palyginti su subelito (36,7±16,2) ir ne elito sportininkų (32,6±13,2) (p<0,05). Apskaičiuota, kad vienas iš 99-ių Lietuvos gyventojų gali turėti optimalų ištvermės BGD, atitinkamai kas 132 650-as - optimalų greičio/jėgos BGD.
Išvados. Lietuvos populiacijoje „optimalus“ ištvermės BGD pasitaiko dažniau nei greičio/jėgos BGD. Mes identifikavome BGD, kuris leidžia atskirti elitinius greičio/jėgos sportininkus nuo nesportuojančių Lietuvos populiacijos gyventojų pagal penkis genetinius variantus, siejamus su fiziniu pajėgumu.
