Geležies stokos ir lėtinių ligų anemijos laboratorinių diagnostinių rodiklių palyginimas

Laboratorinė medicina. 2010,
t. 12,
Nr. 1,
p. 8 -
13
Autoriai: 
Lina Ciornienė, Regina Budrionienė

Darbo tikslas. Ištirti geležies stokos ir lėtinių ligų anemijos klinikinius ir biocheminius laboratorinius kraujo rodiklius, palyginti jų pokyčius ir įvertinti šių rodiklių reikšmę anemijos diagnostikai.

Tyrimo medžiaga ir metodai. Tirta 40 pacientų, kuriems diagno­zuota geležies stokos anemija, ir 20 pacientų, kurie sirgo lėtinių ligų anemija. Biocheminiu analizatoriumi ARCHITECT® c 8000 buvo ištirta serumo geležies koncentracija spektrofotometriniu metodu, o feritino ir C reaktyviojo baltymo koncentracijos - imunoturbidimetrijos metodu. Hematologiniu analizatoriumi „Sysmex XE-2100“ nustatyta hemoglobi­no koncentracija, hematokritas, eritrocitų skaičius, eritrocitų indeksai, eritrocitų nusėdimo greitis, leukocitų skaičius ir jų diferenciacija, trom­bocitų skaičius.

Rezultatai. Palyginus geležies stokos anemijos ir lėtinių ligų ane­mijos laboratorinius diagnostikos rodiklius išaiškėjo, kad hemoglobino koncentracijos bei eritrocitų indeksų vidutinės vertės buvo statistiškai reikšmingai didesnės lėtinių ligų anemijos grupėje, o eritrocitų tūrio va­riacijos indeksas - geležies stokos anemijos grupėje.

Išvados. Geležies stokos anemijos grupėje dominavo mikrocitinė hipochrominė, o lėtinių ligų anemijos grupėje - normocitinė normochro- minė anemija. Įvertinus abiejų grupių geležies metabolizmo rodiklių po­kyčius, nustatytos statistiškai reikšmingai didesnės geležies metaboliz­mo rodiklių reikšmės lėtinių ligų anemijos grupės tiriamiesiems. Užde­gimo proceso žymenų pokyčiai buvo statistiškai reikšmingai didesni lė­tinių ligų anemijos grupės tiriamiesiems. Šioje grupėje gauta statistiš­kai reikšmingai stipri koreliacija tarp C reaktyviojo baltymo ir feritino.

 

© 2017, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija