Santrauka
Darbo tikslas. Įvertinti užląstelinių vezikulių koncentracijos priklausomybę nuo išskyrimui naudotų metodų ir sąlygų.
Tyrimo metodai. Metaanalizė buvo atlikta vadovaujantis PRISMA rekomenduojamomis gairėmis. Mokslinių tyrimų paieška atlikta PubMed, Web of Science ir Cochrane Library duomenų bazėse naudojant ieškomiems straipsniams reikšmingus raktažodžius. Į metaanalizę įtrauktos publikacijos remiantis atrankos ir atmetimo kriterijais. Metaanalizėje buvo naudoti atsitiktinio efekto dydžio modeliai, kurių rezultatai pateikti „miško“ (angl. Forest) grafikais, taip pat šališkumui įvertinti naudotas „piltuvo“ (angl. Funnel) grafikas ir Egger testas. Jautrumas įvertintas vieno tyrimo pašalinimo metodu. Statistinė analizė atlikta naudojant R ir RStudio programinę įrangą.
Rezultatai. Įvertinus tyrimus buvo gautas didelis heterogeniškumas, šališkumas nebuvo aptiktas, o jautrumo testas parodė, jog analizė nėra jautri pavieniams tyrimams. Atsitiktinių efektų modelio apskaičiuotas bendras efekto dydis buvo teigiamas – 0,48 su 95 % pasikliautinuoju intervalu [0,30; 0,65]. Pogrupių analizė parodė, jog didžiausią įtaką užląstelinių vezikulių koncentracijos įverčiams turėjo pasirinktas išskyrimo metodas, mėgintuvėlio priedas etilendiamintetraacto rūgštis (EDTA) ir mėginių laikymo sąlygos –80 °C.
Išvados. Atlikta metaanalizė ir rezultatų interpretacija parodė, jog yra teigiamas bendras efektas tarp skirtingų tyrimų, o didžiausią įtaką užląstelinių vezikulių koncentracijos įverčiams turi pasirinktas išskyrimo metodas.
